Site: Lady Luck Dvd

mp3 songs of lucky

Sat, 04 Sep 2010 13:28:19 -0400 | Posted in lucky strike lures

Xsuie – Lucky Ali MP3 Songs Download
Music Director : Lucky Ali
Lyricist : Lucky Ali
Track List
1. Dil Gaye Jaa (My Heart Keep On Singing) – Lucky Ali
2. Sea Of Life (Duniya Ke Samandar Mein) – Lucky Ali
3. Yeh Zindagi (Everyones Watching You) – Lucky Ali
4. Raahi (You Are Never On Your Own) – Lucky Ali
5. Khudahafiz (We Don’t Have To Say Goodbye) – Lucky Ali
6. Rehne De – Lucky Ali
7. With You – Lucky Ali
Xsuie – Lucky Ali MP3 Songs Download
http://www.megaupload.com/?d=SEL8XYYD
Xsuie – Lucky Ali,Xsuie – Lucky Ali MP3 Songs,Xsuie – Lucky Ali MP3 Songs Download,Xsuie – Lucky Ali MP3 Songs High Quality,Xsuie – Lucky Ali MP3 Songs DVD Download,Xsuie – Lucky Ali MP3 Songs Download Live, Download Hindi Pop Album MP3 Songs, Hindi Pop Album MP3 Songss,Xsuie – Lucky Ali HQ, free

luckmans webedit pro

Sat, 04 Sep 2010 13:28:21 -0400 | Posted in pushing my luck

1 dalis: Prieš pradedant
Ar verta?
Ar klaidžiojant po “Internetą” Jums niekada nekilo noras patiems turėti nuosavą WWW puslapį?
Galbūt Jūs nuvydavote tą mintį, sakydami sau “tai turbūt labai sudėtinga”, “tai tikriausiai ir
brangu” ir “iš to kažin ar bus kokia nauda”? Patikėkite manimi: tai yra ganėtinai paprasta ir
daugeliu atveju ničnieko nekainuoja.

“Interneto” tinklas – tai ne tik informacijos šaltinis ir vieta atsipalaidavimui, smalsumo
petenkinimui bei bendravimui. Tai – ir vieta reklamai, naujų verslo kontaktų užmezgimui ir
plėtojimui, vieta verslui ir prekybai. Didėja “Interneto” vartotojų skaičius, daugėja ir WWW
puslapių. Lietuvoje kiekvieną mėnesį atsiranda bent jau keliolika naujų tinklalapių,-
prisijunkite ir Jūs!

Tik, jeigu kuriama “Interneto” svetainė skirta ne tik savo kūrybinių jėgų išbandymui ir
eksperimentams, būtinai atminkite, jog dažnu atveju geriau yra neturėti jokio WWW puslapio,
negu prastą, sukurtą “atbulomis rankomis” ar kažkada bet kaip pagamintą ir pamirštą. Nemažai
pavyzdžių “kaip nereikia daryti” pateikia “Baltic Net News” tinklalapyje esantis “Pats
baisiausias puslapis” (http://www.bnn.lt/lietuvoje/pbp/). WWW puslapių kūrimas – tai būtent
kūryba, o ne programavimas. Jei norite turėti profesionaliai atrodančią “Interneto” svetainę,
tai pasvarstykite, ar ne geriau yra patikėti šį darbą profesionalams, kurių šiais laikais
Lietuvoje tikrai nebetrūksta.

Kur kreiptis?
Visų pirma apsispręskite, kur laikysite savo WWW puslapius.

Turbūt visi Lietuvos “Interneto” paslaugų tiekėjai – “Omnitel”, “Taidė”, “5 kontinentai”,
“Skaitmeninės komunikacijos” ir kiti – suteikia savo klientams galimybę patalpinti WWW puslapius
nemokamai. Daugeliu atveju tai ir yra geriausias pasirinkimas, juo labiau, kad šiuo atveju
galite tikėtis iš “Interneto” paslaugų tiekėjo paaiškinimų ir patarimų,- vistik Jūs esate jo
klientas, mokantis pinigus.

Nemokamai WWW puslapius galima laikyti ir kai kuriuose užsienio šalių “Interneto” serveriuose
kaip antai “Geocities” (http://www.geocities.com), “Triserve” (http://www.triserve.com),
“Fortune City” (http://www.fortunecity.com) ar “Hypermart” (http://www.hypermart.net), bet
tokia paslauga dažniausiai naudojasi tik privatūs asmenys, kadangi šiuo atveju tenka publikuoti
savo puslapiuose kažkieno reklamą, o tai yra priimtina toli gražu ne kiekvienam. Vienas iš
nedaugelio privalumų, kuriuos suteikia tokie nemokami WWW serveriai, yra galimybė patalpinti
puslapius anonimiškai, neskelbiant savo tikrojo vardo. WWW puslapių patalpinimo nemokamame
užsienio serveryje sąlygos ir tvarka paprastai būna gana išsamiai aprašytos to serverio
puslapiuose, o paslaugos užsakymą atstoja nesudėtinga anketa.

Pasirinkdami vietą savo tinklalapiui, galvokite ir apie ateitį. Atminkite, jog WWW puslapių
perkėlimas į kitą serverį kartais yra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kaip pavadinti?
Būsimajai “Interneto” svetainei bus reikalingas kažkoks vardas, t.y. WWW puslapio adresas.
Nemokamai geriausiu atveju Jūs gausite kažką panašaus į “http://www.kažkoks_serveris.com/
pasirinktas_vardas/” arba “http://vardas.serveris.lt”, o kartais – ir dar ilgesnį bei
sudėtingesnį URL (Unified Resource Locator) adresą, kurio tik mažą dalelę galėsite pasirinkti
Jūs. Jei norite turėti solidesnį puslapio pavadinimą, pav. “http://www.vardas.lt”, Jums teks
užregistruoti savo domeno vardą (tinklo vardų zoną), o tai yra mokama paslauga.

Domenų vardus su priesaga “.lt” Lietuvoje registruoja Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių
tinklas “Litnet” (http://www.domreg.lt/indexlt.html), tarptautinius (.com, .net ir pan) – JAV
organizacija “InterNIC” (http://rs.internic.net/rs-internic.html). Vardo registravimas – gana
sudėtinga procedūra, todėl bus paprasčiausia, jei ją patikėsite atlikti savo “Interneto”
paslaugų tiekėjui.

Beje, įsiregistravę savo domeno vardą, Jūs galėsite turėti ir solidesnį elektroninio pašto
adresą, pav., “info@firma.lt” vietoje “firma@post.svetimas_vardas.net”.

Ką susižinoti?
Taigi, Jūs pasirinkote vietą savo tinklalapiui. Ką būtina susižinoti iš paslaugos tiekėjo ir ką
dar derėtų su juo aptarti?

Visų pirma – kokiu būdu paruošti WWW puslapiai ir kiti duomenys bus siunčiami į WWW serverį.
Dažniausia tam yra naudojamos duomenų persiuntimo FTP protokolu programos, nurodant jose WWW
serverio adresą, vartotojo vardą ir slaptažodį. Šiuos tris parametrus užsirašykite ir niekada
nepamirškite, o kitiems jų geriau neskelbkite.

Pasiklauskite arba pasiskaitykite aprašymuose, kaip turi vadintis pagrindinio tinklalapio
puslapio byla (failas). Kai kažkas kreipsis Jūsų “Interneto” svetainės adresu, serverį
aptarnaujanti programa kataloge su Jūsų puslapiais ieškos bylos, besivadinančios “index.htm”,
“index.html”, “index.shtml/index.html”, “default.htm” ar panašiu vardu. Kitais žodžiaisi
tariant, adresas “http://www.firma.lt” yra tapatus adresui “http://www.firma.lt/index.html”,
jei pagrindinis puslapis gali vadintis “index.html”. Konkrečiu atveju šis vardas gali būti tik
tokiu ar tik kitokiu arba vienu iš kelių galimų.

Jei tinklalapį sudarys daugiau nei 2-3 puslapiai, susižinokite, ar bus galima WWW serveryje
kurti vidinius katalogus (to negalima daryti tik nedaugelyje serverių).

Atminkite, jog WWW puslapiams skirta vieta serveryje dažniausiai yra ribojama. Įvertinkite
savo poreikius bei galimybes esant reikalui gauti daugiau “ploto”.

Paplanuokime
Jei savo tinklalapyje žadate turėti ne vieną ir ne porą, o daugiau puslapių, nusipieškite bent
apytikslį savo “Interneto” svetainės planą, kuriame pasižymėkite būsimuosius puslapius, jų
grupes bei jungtis tarp jų. Puslapių struktūra gali būti įvairi, bet dažniausiai pasitaiko
“medis”, iš kurio “kamieno” (pagrindinio puslapio) atsišakoja kelios “šakos” (pav., “Apie mus”,
“Prekės” ir “Kainos”), o jos savo ruožtu susideda iš smulkesnių grupių ar atskirų puslapių.
Pasistenkite pažvelgti į ateitį ir jau iš pradžių kurkite tinklalapį taip, kad po kurio laiko
netektų jo pertvarkyti nuo pat pamatų.

2 dalis: HTML kalba ir HTML dokumentų kūrimas
Šiek tiek istorijos
HTML (HyperText Markup Language) – tai WWW puslapių aprašymo kalba, kuria “kalba” pasaulinio
tinklo WWW serveriai ir kurią “supranta” tinklo naršyklės.

“Interneto”, kuris atsirado dar šaltojo karo įkarštyje, dabar nebegalima įsivaizduoti be
spalvingų WWW puslapių. Sunku patikėti, jog WWW (World Wide Web) paslauga pasauliniame tinklų
tinkle atsirado tik 1990 metais, kai Ženevoje esančio Europos branduolinės fizikos tyrimų centre
CERN (http://www.cern.ch) dirbęs britų informatikas Timas Bernersas-Lee kartu su keliais
kolegomis nusprendė pasinaudoti “Interneto” duomenų perdavimo tinklais tekstinių (taip pat ir
iliustruotų) dokumentų peržiūrai on-line režimu. Tam buvo pradėtas kurti naujas tokių duomenų
perdavimo protokolas HTTP (HyperText Transfer Protocol) bei tekstinių dokumentų aprašymo kalba
HTML. Svarbiausia jos naujovė, nulėmusį neapsakomą WWW populiarumą, buvo nuorodos (links) į
kitus WWW puslapius, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Ši idėja patiko daugeliui
programuotojų, kurie ėmėsi kurti priemones HTML dokumentų peržiūrai. Ypač gerai tai sekėsi
daryti JAV NCSA (“National Center for Supercomputing Applications”, http://www.ncsa.com)
organizacijos darbuotojui Marcui Andreessenui, kurio sukurtą programą “Mosaic” ypač pamėgo
negausūs tų laikų internautai. Kiek vėliau jis įkūrė kompaniją “Netscape” ir “Mosaic” pagrindu
sukūrė “Netscape Navigator” tinklo naršyklę, kuri sėkmingai tobulinama ir platinama iki šiol.
Timo Bernerso-Lee vadovaujama HTML kalbos kūrimo grupė 1994 metais atsiskyrė nuo CERN ir įkūrė
nekomercinę organizaciją “W3-Consortium” (http://www.w3.org), kurios pagrindinis tikslas yra
HTML bei kitų “Interneto” standartų kūrimas, tvirtinimas bei priežiūra.

Šiek tiek teorijos
HTML – tai vienas iš SGLM (Structured Generalized Markup Language) kalbos variantų. Pastarasis
dokumentų struktūros aprašymo būdas buvo sukurtas dar 1980-1984 metais ir patvirtintas ISO 8779
standartu. SGLM kalba vartojama pav. siekiant standartizuoti didelių tarptautinių organizacijų
raštvedybą ir tarpusavio susirašinėjimą.

“Interneto” standartu tapusi HTML – tai ne programavimo kalba ir ne griežtas dokumento formatas.
HTML visų pirma aprašo loginę WWW puslapių struktūrą: dokumentų bei juos sudarančių skyrių ir
skirsnių antraštes, pastraipas, iliustracijas, lenteles, nuorodas į kitus dokumentus ar kitokius
duomenis ir t.t.

HTML buvo sumanyta kaip grynai loginės struktūros aprašymo kalba, bet greitai paaiškėjo, jog WWW
puslapių kūrėjams bei skaitytojams to nepakankama. Dėl to HTML be loginių gali aprašyti ir
fizines dokumento savybes kaip antai vartojamo šrifto parametrus, lentelių, iliustracijų bei
kitų elementų išmieras ir pan.

Teorija praktikoje
Skirtingai pav. nuo tekstų redaktoriaus “Microsoft Word” vartojamo dokumentų formato “DOC” ar
puslapių aprašymo kalbos “PostScript” HTML niekuomet neapibrėžia vienareikšmiškai, kaip WWW
puslapis turi atrodyti kompiuterio ekrane. Tai priklauso nuo pasirinktos ekrano raiškos, tinklo
naršyklės lango išmierų, teksto vaizdavimui pasirinkto šrifto dydžio bei visos eilės kitų
parametrų, tame tarpe ir nuo to, kokia būtent programa vartojama WWW puslapių žiūrėjimui:
“Netscape Navigator”, “Microsoft Internet Explorer” ar dar kitokia. Pastarasis faktas labiausiai
nepatinka daugeliui WWW dizainerių, kadangi reikia nuolat tikrinti, kaip puslapį parodo viena
ar kita tinklo naršyklė bei ieškoti kompromiso.

Du HTML kūrimo būdai
Pirmieji WWW puslapiai buvo rašomi paprasčiausiais teksto redaktoriais, bet veikiai atsirado ir
specializuotų programų – HTML redaktorių, kurie pastaraisiais metais tobulėjo labai sparčiai.

Šiuolaikines WWW puslapių kūrimui skirtas priemones galima suskirstyti į dvi grupes: tekstines,
skirtas tiesioginiam HTML kodo rašymui, bei vizualines, panašias į leidybos ir maketavimo
programas. Pastarosios dažnai vadinamos WYSIWYG (What You See Is What You Get – tai, ką tu
matai yra tai, ką tu gausi) programomis, kadangi ir redagavimo metu puslapis būna maksimaliai
panašus į tą, kurį tinklo naršyklės ekrane matys tinklalapio lankytojai. Kalbant apie HTML, šis
trumpinys turėtų skambėti WYSIAWYG (What You See Is Approximatelly What You Get), nes, kaip jau
minėjau, HTML apibrėžia WWW puslapio išvaizdą tik gana apytiksliai.

Tekstinių HTML redaktorių išnykimas jau kelinti metai prognozuojamas su pavydėtinu užsispyrimu,
bet jos niekaip neprapuola ir tik tobulėja. Pagrindinė priežastis yra ta, jog WWW dizaineriai
iki šiol yra pasiskirstę į dvi stovyklas.

“Seno raugo” WWW puslapių kūrėjai atmintinai moka visas HTML kalbos komandas ir mėgsta pabrėžti,
jog darbui jiems pakaktų net ir “Notepad” ar panašios teksto redagavimo programėlės. Jie labai
nenoriai pripažįsta, jog WYSIWYG būdu dirbančios programos irgi turi savų privalumų. Į
“priešininkų” stovyklą jie žiūri su sarkstiška šypsenėle ir nuolat kritikuoja jų sukurtų
puslapių HTML tekstą.

Priešingas pozicijas užima į WWW kūrėjų gretas atėję grafikos, dizaino ir leidybos
profesionalai arba tiesiog pradedantieji, kuriems HTML kalba yra tokia pat sudėtinga kaip ir
asembleris ar C. Kam vargti, jei yra pakankamai programų, kurios rašo HTML tekstą pačios?
Aukščiau minėtus savo kolegas jie nevengia pavadinti nuo gyvenimo atsilikusiais programuotojais,
menkai tesuprantančiais dizainą ir meną.

Dvi HTML redaktorių rūšys
Du aptarti HTML rašymo būdai apsprendžia dvi pagrindines HTML redaktorių rūšis: tekstinius bei
vizualinius (WYSIWYG).

Tekstiniai redaktoriai pažįsta daugelį standartinių HTML komandų (tags) ir automatiškai įterpia
jas nurodytoje HTML teksto vietoje. Rezultatą galima pamatyti, išsikvietus įprastą tinklo
naršyklę (“Eksporerį”, “Navigatorių”, “Operą” ar kitą). Šiuo atveju iš pat pradžių reikia
žinoti HTML kalbą ir turėti pakankamai lakią vaizduotę. Antraip daug laiko bus prarandama,
“šokinėjant” iš HTML redaktoriaus į peržiūros programą tam, kad pamatyti, kaip atrodys kuriamas
puslapis būsimajam lankytojui, po to – vėl atgal, kad ką nors pataisyti. Pirmieji kūrybiniai
bandymai su tekstiniais redaktoriais pareikalaus iš pradedančiųjų gana daug laiko. Bet toks
būdas leidžia dirbti lanksčiau, nes tekstiniai HTML redaktoriai tik padeda, o ne nurodinėja,
ir tai – didelis privalumas, ypač labiau patyrusiems WWW kūrėjams. Pradedančiųjų autorių
puslapiai, rašyti “rankomis”, dažniausiai būna gana paprasti ir kuklūs, be ypatingų įmantrybių,
bet užtat vienodai gerai matomi visomis WWW peržiūros priemonėmis.

Naudojantis vizualinėmis (WYSI(A)WYG) WWW kūrimo programomis atkrenta būtinybė žinoti HTML
kalbos struktūrą ir komandas, galima greičiau gauti norimą rezultatą ir mikliai sukurti gana
sudėtingus tinklalapius, bet dizaineris lieka labiau pririštas prie programos, kuri kartais
pernelyg daug prirašo, kartais kažką savavališkai surikiuoja ar ištaiso. Turbūt pats
prasčiausias pavyzdys iš šios strities – teksto redaktorius “Microsoft Word 97″, pasak jo
autorių sugebantis kurti HTML puslapius. Bet pabandykite pagaminti juo ką nors sudėtingesnio,
po to pasižiūrėkite, kaip tai atrodo tinklo naršyklės lange, ir Jums galbūt plaukai ant galvos
pasišiauš… Ypač pradedančiųjų autorių vizualinėmis priemonėmis sukurti puslapiai dažnokai
išsidarko, pasirinkus ne tą naršyklės ekrano dydį, kurį vartojo kūrėjas arba vietoje lietuviškų
raidžių juose matyti tik kažkokie “krengeliai”. Bet daugeliu atveju būtent WYSIWYG redaktoriai
įgalina pasiekti pakankamai gerų rezultatų per trumpiausią laiką.

Naujosios WWW puslapių kūrimo programos stengiasi išvengti minėtų trūkumų: WYSIWYG redaktoriai
siekia suteikti autoriams vis daugiau lankstumo ir kūrybinės laisvės o tekstiniai redaktoriai
įgyja daugiau darbą palengvinančių ir automatizuojančių funkcijų. Kai kurių HTML redaktorių kaip
antai “HoTMetaL” jau nebegalima vienareikšmiškai priskirti nei prie vienos, nei prie kitos
kategorijos, nes jie turi ir vizualinių, ir tekstinių HTML rašymo priemonių.

Dar viena iki šiol neaptarta WWW puslapių kūrimo priemonių grupė – tai programos,
konvertuojančios įvairiais kitais būdais sukurtus duomenis į HTML formatą. Bene žinomiausi šios
genties atstovai yra kompanijos “Microsoft” nemokamai platinami “Interneto asistentai” bene
visoms “Microsoft Office” programoms kaip antai “Word” ar “Excel”. Panašių instrumentų galima
rasti ir daugiau, bet absoliuti dauguma jų dirba “Quick-and-dirty” (greitai ir nešvariai)
stiliumi ir naudotini tik norint publikuoti “Internete” daug informacijos, paruoštos įprastomis
teksto redagavimo programomis ar skaičiuoklėmis. Šiuo atveju vargu ar galima bus apsieiti be
paskesnio HTML teksto pataisymo.

Beje, gudresni HTML redaktoriai ir patys moka paimti duomenis iš kitomis programomis sukurtų
failų.

Ar verta mokėti HTML?
Jeigu Jūs vartosite vizualinius (WYSIWYG) WWW puslapių redaktorius, HTML kalbą mokėti Jums nėra
būtina. Naujausios programos įgalina kurti gana gerus tinklapius, ničnieko nenutuokiant apie
HTML. Bet daugelis profesionalių WWW dizainerių iki šiol rašo HTML kodą “rankomis” ir vartoja
tekstinius redaktorius, kadangi dažnai tik toks puslapių kūrimo būdas leidžia iki galo išreikšti
savo kaip kūrėjo mintį. Yra ir visuomet bus dalykų, kurių kompiuteris pats padaryti nesugebės
arba padarys taip, kaip norės jis, o ne Jūs. WYSIWYG redaktoriaus vartojimas neatleidžia nuo
būtinybės bent jau elementariai nusimanyti apie HTML ir, esant būtinybei, mokėti ištaisyti tai,
ką programa padarė savaip. Beveik visos vizualinio puslapių kūrimo sistemos turi integruotus
HTML teksto redaktorius tam, kad palengvintų šį darbą. Taigi, bent jau HTML kalbos pagrindus
turėtų žinoti kiekvienas WWW puslapių kūrėjas.

HTML enciklopedijos ir vadovėliai “Internete”
Kur galima rasti daugiau žinių apie “Interneto” puslapių aprašymo kalbą HTML, tinklapių kūrimo
būdus ir priemones, jei ne pačiame “Internete”?

Oficialųjį HTML standarto aprašymą rasite “W3-Consortium” puslapyje http://www.w3.org/MarkUp/.
Įspėju, jog tai – ne vadovėlis, o ganėtinai sausa enciklopedija, kurią gal ir pravartu, bet
nebūtina turėti “po ranka”. Susipažinimui su HTML ir mokymuisi labiau tinka kiti šaltiniai.

Labai patogų ir išsamų HTML žinyną “The HTML Reference Library v4.0″ galite parsisiųsti iš
http://hot.virtual-pc.com/htmlib/. Čia rasite ne tik visų HTML komandų aprašymus su pavyzdžiais,
bet ir daugybę kitos naudingos informacijos, reikaligos kiekvienam WWW dizaineriui.

Vienas iš šauniausių populiarių aprašymų pradedantiesiems – “A Beginners Guide to html/
index.html” (http://www.ncsa.uiuc.edu/General/Internet/WWW/HTMLPrimer.html). Kiti panašūs
informacijos apie HTML šaltiniai – “HTML: An Interactive Tutorial for Beginners” (http://www.
davesite.com/webstation/html/), “HTML – The Hypertext Markup Language” (http://www.stars.com/
Tutorial/HTML/), “HTML Station” (http://www.december.com/html/).

Suprantantiems vokiečių kalbą galima rekomenduoti – “HTML selbst erstellen” (http://www.netzwelt.
com/selfhtml/).

Lietuvių kalba daug naudingos ir išsamios informacijos apie HTML bei puslapių dizainą rasite
apsilankę “WWW urve” (http://floyd.ktu.lt/urvas/html/). Kiti įdomesni su Internetu, WWW bei HTML
susiję adresai – http://daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/turinys.htm, http://www.tdd.lt/
problemos/, (hmm.. keistokas pavadinimas…), http://puni.osf.lt/~langas/html ir http://
discovery.ot.lt/ivadas/pamokos.htm.

3 dalis: HTML redaktoriai
Žemiau abėcėlės tvarka išvardinsiu keletą populiaresnių HTML redaktorių. Nesistebėkite, jei jų
tarpe nerasite savo pamėgtos programos, kadangi WWW kūrimo įrankių šiuo metu yra tikrai daug ir
įvairių. Daugumą čia paminėtų redaktorių galima parsisiųsti iš “Interneto” pabandymui, o kai
kurie iš jų yra visiškai nemokami: tik imk ir dirbk.

AOLpress
“America Online”, http://www.aolpress.com

Didžiausias šios WYSIWYG programos privalumas yra tas, jog ji yra platinama visiškai nemokamai.
Vartodami ją, Jūs sutaupysite pinigų ir nepažeidžiate jokių autorinių teisių. Nepaisant to,
“AOLpress” žino gana daug HTML galimybių, įskaitant formuliarus (forms), rėmus (frames) ir
“jautrią grafiką” (imagemaps). “AOLpress” programa yra labai greitai įsisavinama, leidžia
pasiekti gana gerų rezultatų per trumpą laiką ir nėra “pririšta” nei prie “Netscape”, nei prie
“Microsoft” platformos. Reiklūs WWW kūrejai vistik gana greitai pasiges joje daugelio funkcijų,
kurias turi rimtesni komerciniai konkurentai. Be to, “AOLpress” kartais dirba gana nestabiliai
ir lėtai.

Composer
“Netscape”, http://www.netscape.com

Į “Netscape Communicator” rinkinio sudėtį įeinanti vizualinio tipo programa tinka greitam
pavienių puslapių ar nedidelių tinklapių kūrimui, bet nepasižymi nei ypatingu universalumu,
nei funkcijų gausa, nei juo labiau lankstumu. Šia programa sukurtus puslapius kartais yra gana
sunku priversti tinkamai pasirodyti “Microsoft Internet Explorer” lange, bet kai kurie WWW
dizaineriai sėkmingai vartoja ją drauge su tekstiniais redaktoriais.

Dreamweaver
“Macromedia”, http://www.macromedia.com/software/dreamweaver/

Modernus HTML redaktorius, turintis ir tekstinio, ir vizualinio puslapių redagavimo galimybes.
Iš kitų konkurentų jis išsiskiria šiuolaikinių funkcijų gausa. “Dreamweaver” padės panaudoti
naujausias WWW technologijas kaip antai “Dynamic html/index.html”, “Java”, “JavaScript”,
“ActiveX”, “Shockwave” ir pan. Pakankamai greitame kompiuteryje “Macromedia Dreamveaver” gali
tapti pagrindiniu profesionalaus WWW dizainerio darbo įrankiu. Pagrindiniai trūkumai – didelė
kaina bei mūsų sąlygomis ribotos įsigijimo galimybės.

Frontpage 98
“Microsoft”, http://www.microsoft.com/frontpage/

Galinga sistema, patenkinanti ir reikliausių WWW kūrėjų poreikius. WYSIWYG priemones papildo
gana gudrus tekstinis HTML redagavimo modulis. Pagrindinis “Frontpage 98″ trūkumas – pernelyg
didelis prisirišimas prie “Microsoft” standartų ir technologijų, ne visuomet atitinkančių
bendras normas. “Frontpage 98″ kone idealiai tinka tiems, kurie kuria didelės ar vidutinės
apimties tinklalapius, talpinamus “Microsoft” programinės įrangos (“Microsoft Internet
Information Server”) aptarnaujamuose “Interneto” serveriuose, bet universaliems WWW dizaineriams
įnoringa “Frontpage” sistema gali greitai sukelti problemų.

Frontpage Express
“Microsoft”, http://www.microsoft.com/ie/

Jaunesnysis “Frontpage 98″ brolis, nemokamai gaunamas su “Internet Explorer 4″ programa.
Pasižymi panašiais privalumais bei trūkumais, kaip ir “Netscape Composer”.

Fusion
“Netobjects”, http://www.netobjects.com/products/html/nof3.html

WYSIWYG programa, ankstesnėse versijose netgi neturėjusi jokių tiesioginio HTML redagavimo
priemonių. Greitai ir paprastai galima sukurti pavienius puslapius bei prižiūrėti visą
“Interneto” svetainę, suteikti visiems puslapiams vieningą stilių ir jį keisti. “Fusion” per
minimalų laiko tarpą leis sukurti maksimaliai daug. Universalumo ir lankstumo siekiantiems
dizaineriams ši programa vistik nerekomenduotina, kadangi “Fusion” sukurtą HTML tekstą tikrai
sunku koreguoti.

Homepage
“Claris”, http://www.claris.com

WYSIWYG sistema, galimybėmis panaši į “AOLpress”. Tinka nedideliems projektams, bet reikalauja
greito kompiuterio.

Homesite
“Allaire”, http://www.allaire.com/products/homesite/30/

Tai – vienas universaliausių ir daugiausia funkcijų turinčių tekstinių redaktorių, turintis
savyje ištisą HTML kalbos enciklopediją. Pav., parašius HTML komandą, automatiškai pasirodo
langas, kuriame pateikti visi galimi jos parametrai. Pasižiūrėti rezultatą galima “Netscape
Navigator” arba “Microsoft Internet Explorer” tinklo naršykle. Pastaroji ypač glaudžiai dirba
su “Homesite” ir maksimaliai sutrumpina perjungimo iš redagavimo į peržiūrą laiką.

HotDog Pro
“Sausage”, http://www.sausage.com/hotdog/

Kitas tekstinis WWW puslapių redaktorius, galimybėmis artimas “Homesite”. HTML komandų archyve
yra netgi informacija apie tai, kokių tiklo naršyklių kokios versijos tas komandas supranta.
Patį komandų rinkinį esant reikalui galima greitai ir paprastai papildyti naujomis. HTML klaidas
“Hotdog” pastebi momentaliai, jau rašymo metu. Kaip ir “Homesite”, ši programa yra ypač pamėgta
HTML profesionalų.

HoTMetaL Pro
“Softquad”, http://www.softquad.com/products/pc-hmp4.htm

Ši programa pretenduoja į universalumą ir negali būti vienareikšmiškai priskirta nei prie
vizualinių, nei prie tekstinių. Nors “Hotmetal” galimybėmis lenkia daugelį kitų HTML redaktorių,
pradedantieji pasiges joje aiškumo, “kieti” profesionalai – funkcijų gausos. Išsiskiriančios
pozityvios programos savybės – integruotas gana gudrus “Javascript” programėlių redaktorius bei
automatizuotas duomenų bazių pateikimas.

Pagemill
“Adobe”, http://www.adobe.com

Į “AOLpress” ir “Homepage” panaši, bet gerokai daugiau funkcijų turinti WYSIWYG programa atskirų
puslapių kūrimui. Puikiai tinka “vidutiniokams”, bet gali nepatenkinti siekiančių daugiau.

QuickSite
“Site Technologies”, http://www.sitetech.com

Gana originali ir plačių galimybių, bet įnoringa ir sunkokai įsisavinama WYSIWYG programa.
“Quicksite” tinka siekiantiems funkcionalumo ir universalumo (pav., on-line katalogų kūrimui),
bet nelabai priimtina menininkams.

Under Construction
“Global Planet”, http://www.globalplanet.com

Naujas perspektyvus tekstinis HTML redaktorius, tęsiantis geras “Homesite” ir “HotDog”
tradicijas. Programa yra lanksti, turi daug funkcijų, pav., padedančių panaudoti “JavaScript”
programėles, bet gal kiek sunkiau įvaldoma.

Webedit Pro
“Nesbitt Software”, http://armitage.luckman.com/webeditpro30/

Klasikinis tekstinis redaktorius tikriems HTML žinovams ir fanatikams, nė kiek neatsiliekantis
nuo aukščiau aprašytų konkurentų “Homesite” ir “Hotdog”.

4 dalis: Kitos programos
Praeitoje dalyje Jūs trumpai susipažinote su keleta populiarių HTML redaktorių. Dabar
pakalbėsime apie kitas programas, kurių gali prireikti “Interneto” svetainės kūrimui.

Grafiniai redaktoriai
Be spalvingos grafikos šiais laikais nebeapsieina nė vienas WWW puslapis.

Grafinių objektų – logotipų, nuotraukų, ir kitokių iliustracijų – redagavimui galima vartoti bet
kokias programas, bet svarbu, kad rezultatą galimą būtų išsaugoti GIF (CompuServe Graphics
Interchange Format) arba JPEG (Joint Photographic Expert Group) formatu, kadangi tik tokio tipo
failus galės pamatyti visi Jūsų puslapio lankytojai. Neseniai dar vienu “Interneto” standartu
pripažinto PNG (Portable Network Graphics) formato dabar vartojamos tinklo naršyklės dar
nesupranta.

Galingiausi šių dienų grafiniai redaktoriai – “Corel Draw” ir “Adobe Photoshop”, pasižymintys
neprilygstama funkcijų gausa ir plačiomis galimybėmis. Deja, dėl aukštos kainos ir gana didelių
reikalavimų technikai šios programos yra prieinamos toli gražu ne kiekvienam, todėl pasidomėkime
alternatyvomis.

Viena tinkamiausių programų “internetinės” grafikos apdorojimui – tai “Paint Shop Pro”, kurios
autorė yra JAV kompanija “JASC Inc.”. Visai neseniai pasirodžiusi nauja versija 6.0 gerokai
patobulinta ir papildyta naujomis funkcijomis. Savo galimybėmis “Paint Shop Pro” gali patenkinti
ir reikliausius WWW dizainerius. Programa supranta keliasdešimt skirtingų grafinių formatų, turi
daugybę redagavimo įrankių ir specialiųjų efektų, užima nedaug vietos ir nereikalauja
supergreito kompiuterio. Be to, kartu gausite ir programą “Animation Workshop”, skirtą judančių
GIF paveikslėlių kūrimui. Bandomąją “Paint Shop Pro” versiją galite parsisiųsti iš JASC
tinklapio http://www.jasc.com, o pirkimo atveju programa nekainuotų nė šimto dolerių,-
menkniekis, palyginus su minėtais “Corel” ir “Adobe” gigantais.

Kitas geras pasirinkimas – kompanijos “Ulead Systems, Inc.” (http://www.ulead.com) programa
“PhotoImpact”, pasižyminti panašiomis savybėmis. Pasak autorių, ji yra skirta visų pirma būtent
WWW dizaineriams ir dėl to turi daug naudingų funkcijų ar tiesiog malonių smulkmenų,
pradžiuginsiančių kiekvieną tinklapių kūrėją. Beje, “PhotoImpact” yra nemokamai pridedama prie
firmos “Microtek” skenerių.

Paprasčiausias WWW puslapiui skirtas iliustracijas kaip antai firmos logotipą galite apdoroti
ir su “Windows Paint”, o po to perrašyti į GIF ar JPG formatą nemokamai “Internete” platinamomis
grafinių failų konvertavimo programomis. pav., “IrfanView32″ (http://stud1.tuwien.ac.at/
~e9227474/).

FTP programos
FTP (File Transfer Protocol) – standartinis failų siuntimo “Interneto” tinklu protokolas.
Jį naudojančios duomenų persiuntimo programos vadinamos FTP klientais. Kai kurie HTML
redaktoriai turi integruotus FTP klientus paruoštų puslapių publikavimui WWW serveriuose,
bet dažnai HTML failus tenka siųsti “rankiniu būdu”, pasitelkiant į pagalbą būtent FTP
programas.

Vienas populiariausių, universaliausių ir patogiausių FTP klientų – WS_FTP, kurio versija
“Limited Edition” asmeniniam nekomerciniam vartojimui nekainuoja visiškai nieko. Ją bei 30
dienų veikiančią “Professional” versiją galite parsisiųsti iš http://www.ipswitch.com puslapio.
Pastaroji WS_FTP modifikacija gali pratęsti nutrūkusius failų persiuntimus (restore broken
uploads).

Kiti FTP klientai – “CuteFTP” (http://www.cuteftp.com), “The Internet Neighborhood”
(http://www.knoware.com), “NetLoad” (http://www.aerosoft.com), “Gatling” (http://www.sausage.
com).

Naudingos smulkmenos
“Internetas” knibždėte knibžda įvairiausiomis pagalbinėmis programėlėmis, kurių tikslas -
palengvinti nelengvą WWW dizainerių darbą. Jei Jūsų pasirinktas HTML redaktorius neturi vienos
ar kitos funkcijos – paieškokite specializuoto įrankio. Štai keletas jų:

“Spyglass HTML Validator” (http://www.spyglass.com/solutions/technologies/validator/) -
programa WWW puslapių HTML teksto tikrinimui ir klaidų ieškojimui.

“Spectroscope” (http://www.headoffice.co.uk/scope.htm), ir “BK HTML Body Builder” (http://www.
orbit.org/body) – patogūs HTML puslapio fono ir teksto spalvų pasirinkimo įrankiai.

“Map This!” (http://www.ecaetc.ohio-state.edu/tc/mt) – viena geriausių programų “jautrios
grafikos” (imagemaps) darymui, įgalinanti greitai ir patogiai priskirti atskiroms tos pačios
iliustracijos dalims skirtingas nuorodas.

“Picture Dicer” (http://www.ziplink.net/~shoestring/dicer01.htm) – kartais praverčiantis
didelių GIF formato iliustracijų karpymo į mažesnes dalis įnagis.

“Microsoft GIF Animator” (http://mssjus2.www.conxion.com/msdownload/gifanimator/gifsetup.exe) -
gana neblogas animuotų GIF paveikslėlių “fabrikėlis”, kurį prieš porą metų sukūrė kompanija
“Microsoft”, bet neseniai iš savo tinklapio (www.microsoft.com) kažkodėl išbraukė.

“HTML Imager” (http://www.unige.ch/sciences/terre/geologie/fookes/html-img.htm) – didelių
grafikos kolekcijų publikavimo “Internete” pagalbininkas.

“TerraLogic Texture Maker” (http://www.s-direktnet.de/HomePages/tobias_reichert) – puiki,
daugybę funkcijų ir efektų turinti puslapio fonui (background) skirtų paveikslėlių generavimo
priemonė.

“Prime Style” (http://bart.northnet.com.au/~hardy/prime/style) – paprasta, bet gana patogi
programa HTML stiliaus aprašo (style sheets) kūrimui, padėsianti suvienodinti visų tinklapio
puslapių šriftą, spalvas, paraštes ir kitus parametrus.

Daugumą čia paminėtų programų bei kitų naudingų dalykų galite parsisiųsti iš programinės
įrangos on-line katalogų “TuCows” (http://tucows.vu.lt), “NoNags” (http://www.nonags.com) ar
“SoftSeek” (http://www.softseek.com).

5 dalis: Praktiniai patarimai
HTML vadovėlio čia nebus
Taigi, iki šiol mes susipažinome su HTML istorija ir paskirtimi, pasirinkome vietą savo
būsimiesiems WWW puslapiams, apžvelgėme keletą populiariausių HTML redaktorių bei pagalbinių
programų ir galbūt išsirinkome tinkamus įrankius darbui.

HTML kalbos komandų aprašymą šioje vietoje aš sąmoningai praleisiu dėl kelių priežasčių:

Kaip jau minėta anksčiau, WWW puslapių kūrimui nėra absoliučiai būtinas HTML kalbos žinojimas,
nes šiuolaikinės vizualinės tinklapių kūrimo priemonės įgalina pasiekti gerų rezultatų ir
visiškai nežinant HTML kalbos. Be to, jos aprašymas užimtų per daug vietos ir nusitęstų per
kelis ar net keliolika žurnalo numerių. Ir galop pažvelkite į trečiąją šio straipsnių ciklo
dalį, ir jos pabaigoje rasite keletą nuorodų į WWW puslapius su HTML enciklopedijomis,
vadovėliais bei aprašymais ir pradedantiesiems, ir profesionalams.

Taigi, peršokime HTML kalbos ir jos komandų aprašymą ir pereikime prie praktinių patarimų.

Kalbėkim lietuviškai
Gana dažnai tenka pamatyti geresnių ar prastesnių tinklapių, į kuriuos žvelgiant “Microsoft
Internet Explorer” naršykle, vietoj lietuviškų raidžių matosi anaiptol ne lietuviški simboliai.
Panagrinėkime tokių puslapių HTML tekstą, ir lietuviškų raidžių vietoje rasime simbolių sekas,
prasidedančias ženklu “&” ir pasibaigiančias kabliataškiu, pav. vietoj “Ų” – “Ø”.
Kai kurie HTML redaktoriai lietuviškus rašmenis automatiškai pakeičia tokiais kodais, ir šios
“paslaugos/index.html” atsisakyti galima deja ne visuomet. “Netscape” programas dar galima
priversti tinkamai demonstruoti taip “užkoduotus” lietuviškus WWW puslapius, bet “Microsoft
Explorer” pedantiškai laikosi HTML standarto ir, kaip besistengtum, vietoj “Ų” (“Ø”)
vistiek rodys įstrižu brūkšniu perbrauktą “O” raidę (“¨”). Tokių neprašytai patvarkytų HTML
puslapių atstatymui galite pasinaudoti laisvai platinama programėle “Convert”, kurią rasite
adresu www.labas.com/internet/html/convert.zip.

Tam, kad tinklo naršyklė automatiškai persijungtų į lietuviško teksto vaizdavimui skirtą
“Baltic” kodų lentelę, HTML failo pradžioje po komandos <HEAD> įterpkite eilutę

<META Http-Equiv=”Content-Type” Content=”text/html; charset=windows-1257″>.
Atsargiai su WYSIWYG!
Aukščiau aprašytas perdėtas darbštumas būdingas visų pirma vizualiniams (WYSIWYG) HTML
redaktoriams – “Netscape Composer”, “Microsoft Frontpage” ir kitiems. Jų sukurtame HTML tekste
dažnai būna pernelyg daug puslapio išvaizdą apibrėžiančių komandų. Dėl šios priežasties
nepatyrusio, patiklaus internauto sukurtas puslapis netenka savo universalumo ir tinkamai
matosi tik vartojant konkrečią tinklo naršyklę ar ekrano raišką, turint įdiegtus tam tikrus
šriftus ir t.t. Dar blogiau, kai tokiomis programomis tekstas rašomas taip, kaip pradedančios
sekretorės tai daro teksto redaktoriumi “Word”: vietoj to, kad naudoti <CENTER> ar
<P ALLIGN=”Center”> komandas, ekrano centre turintis būti užrašas ar grafinis simbolis
pastumiamas į dešinę keliais ar keliasdešimčia tarpo klavišo paspaudimų ir pan. Štai dėl ko
bent jau teorinės HTML žinios WWW puslapių kūrimui yra būtinos.

Viena iš ydingų kai kurių WYSIWYG redaktorių savybių yra nesaikingas teksto parametrų aprašymas,
kai nurodoma vartoti konkrečius šriftus, pav., “TimesLT”. Atminkite, kad “TimesLT” ar bet kokį
kitą šriftą savo kompiuteryje turės toli gražu ne kiekvienas Jūsų puslapio lankytojas, juo
labiau jeigu jis vartoja ne “Windows”, o tarkim “Linux” operacinę sistemą. Pažvelkite į HTML
tekstą ir įsitikinkite, ar Jūsų vartojamas WYSIWYG redaktorius nesavivaliauja. Nurodymus vartoti
konkretų šriftą atpažinsite iš pasikartojančių <FONT FACE=”ff”> komandų, kur “ff” – to šrifto
pavadinimas. Kaip su tuo kovoti? Tai priklauso nuo konkretaus HTML redaktoriaus. Kai kuriose
programose pakanka nurodyti, jog turi būti vartojamas “default” šriftas, kitur reikia “nuimti
kryžiuką” kokiame nors parametrų nustatymo lange.

Prieš publikuodami puslapius pasitikrinkite, kaip juos atvaizduoja įvairios tinklo naršyklės -
“Microsoft Internet Explorer”, “Netscape Navigator”, gal ir “Opera” – bei skirtingos jų versijos.
Pabandykite nustatyti skirtingą ekrano raišką, bent jau 800×600 ir 1024×768 taškų. Beje tinklo
naršyklė “Opera” (http://www.operasoftware.com) ypač gerai tinka savos gamybos WWW puslapių
išvaizdos tikrinimui, kadangi griežtai laikosi HTML standartų ir neturi jokių tik “Netscape” ar
tik “Microsoft” programoms būdingų ypatybių. Be to, ji turi unikalią “Zoom” funkciją, kuri leis
įsitikinti, ar puslapis matomas tinkamai didelės raiškos (pav. 1280×1024) ekrane net ir tuo
atveju, jei Jūsų monitorius dirba tik 640×480 tšk. režimu. Tiesiog nurodykite, kad “Opera”
puslapį rodytų dvigubai sumažintą (Zoom 50%).

Apipavidalinimas ir stilius
Nors sakoma, jog dėl skonio nesiginčijama, bet norėtųsi pateikti keletą elementarių patarimų,
susijusių su “Interneto” puslapių stiliumi ir apipavidalinimu.

Į WWW svetainę derėtų žiūrėti kaip į knygą ar žurnalą. Pirmasis tinklapio puslapis – tai lyg
leidinio viršelis, kurio tikslas yra pritraukti potencialaus skaitytojo dėmesį, sudominti ir
priversti pasilikti čia ilgėliau. Pirmas puslapis dažniausiai būna spalvingesnis už kitus, bet
pernelyg neperkrautas informacija. Čia rasime nuorodas į kitus svetainės puslapius bei jų grupes,
kartais – svarbiausiais naujienas.

Likusiems puslapiams derėtų suteikti vieningą išvaizdą. Savo stiliumi jie gali skirtis nuo
“viršelio”, bet neturėtų pernelyg skirtis vienas nuo kito (ar Jums patiktų žurnalas, kurio
kiekvienas puslapis išspausdintas skirtingo dydžio ir spalvos šriftu). Tuo tikslu vartokite
vienodas piktogramas bei kitus grafinius elementus.

Būdamas bet kurioje tinklapio vietoje, lankytojas turėtų lengvai rasti kelią į pagrindinį
puslapį. Nepaslėpkite ir savo elektroninio pašto adresų bei telefono numerių.

Grafika WWW puslapiuose
“Interneto” puslapiai be iliustracijų atrodys skurdžiai, bet persistengti čia irgi nederėtų.
Bendra vieno puslapio grafinių elementų apimtis neturėtų viršyti 50-80 kilobaitų ir tik
atskirais atvejais (pav., įvairiuose kataloguose, kur svarbu parodyti prekių išvaizdą) gali būti
daugiau.

Jei puslapis turi grafinį foną (background) – stenkitės, kad jis būtų ne per margas ir
pakankamai kontrastingas tekstui. Ypač jei puslapyje yra didesnių iliustracijų, nepatingėkite
žvilgtelėti į jį, nustatę 256 spalvų ekrano režimą. Jei Jūsų grafinės plokštės tvarkyklė leidžia
perjungti spalvingumą neperkraunant kompiuterio, tai po to išjunkite ir vėl paleiskite tinklo
naršyklę,- priešingu atveju spalvas ji gali iškraipyti.

Puslapio HTML tekste nepamirškite nurodyti paveikslėlio pločio (WIDTH) ir aukščio (HEIGHT) bei
tekstinio iliustracijos pavadinimo (ALT), pav. <IMG SRC=”pic/cdrom.gif” WIDTH=”256″ HEIGHT=”163″
ALT=”32x CD-ROM”>. Puslapiui “kraunantis”, naršyklė šiuo atveju iš anksto rezervuos reikiamo
dydžio vietą ekrane būsimajam paveikslėliui ir greičiau parodys reikamai suformatuotą tekstą, o
“ALT” komanda užrašys iliustracijos apibūdinimą. Jeigu ji nėra svarbi, puslapio lankytojas galės
nutraukti jos siuntimąsi ir taip pagreitinti savo “pasivaikščiojimą” Jūsų WWW svetainėje. Be to,
kai kurie internautai iš viso išjungia automatinį iliustracijų parsisiuntimą, o kai kas netgi
iki šiol vartoja tekstines naršykles (pav. “Unix” terpėje).

Jeigu grafiką – piktogramas, “grafinius žemėlapius” ir t.t. – drauge su HTML “A HREF” komanda
vartojate kaip nuorodas į kitus puslapius, tai su “ALT” apibūdinti nuododą yra tiesiog būtina.
O dar geriau – pateikite greta (arba puslapio apačioje) ir tekstines nuorodas, pav.:

<A HREF=”../index.html”><IMG SRC=”../pic/home.gif” WIDTH=”24″ HEIGHT=”16″ ALT=”Atgal”></A>
…….
<P>
[<A HREF="../index.html">Atgal</A>]
Dėl tų pačių priežasčių nenaudokite vien tik “Java” ar “JavaScript” kalbomis parašytų
“navigatorių” po WWW puslapius, nes internautas su naršykle be “Javos” neturės pas Jus ką
veikti.

Visagalės lentelės
Lentelės (table) WWW puslapiuose labai dažnai vartojamos ne pagal savo tiesioginę paskirtį.
Teisingai pritaikytos, jos tampa vienu iš universaliausių teksto formatavimo įrankių. Nematomų
(BORDER=”0″) lentelių pagalba galima parašyti tekstą kaliomis skiltimis (stulpeliais), taip
puslapį pagyvinti ir suteikti jam “laikraštinį stilių”. Pateiktas HTML teksto pavyzdėlis – tai
dvi skiltys ir bendras pavadinimas virš jų:

<H2 ALIGN=”CENTER”>Pavadinimas</H2>
<TABLE BORDER=”0″ WIDTH=”100%”>
<TR>
<TD VALIGN=”TOP” WIDTH=”50%”>
Pirmosios skilties tekstas
………
</TD>
<TD VALIGN=”TOP” WIDTH=”50%”>
Antrosios skilties tekstas
………
</TD>
</TR>
</TABLE>
<HR>
Toliau – tekstas per visą plotį
Puslapyje tai atrodys taip:

Pavadinimas
Pirmosios skilties tekstas……… Antrosios skilties tekstas………

——————————————————————————–
Toliau – tekstas per visą plotį

Stenkitės, kad tokiu būdu paruoštas kelių skilčių tekstas sutilptų į vieną ekraną, kad
skaitytojui nereikėtų kelis kartus “važinėti” šemyn ir vėl aukštyn.

Tokios paslėptos lentelės įgalina labai paprastai pagaminti spalvotus stačiakampius su
tekstu ar grafika. Štai raudonai įrėmintas užrašas geltoname fone:

<CENTER>
<TABLE BORDER=”0″ BGCOLOR=”#FF0000″>
<TR><TD>
<TABLE BORDER=”0″ BGCOLOR=”#FFFF00″>
<TR><TD WIDTH=”200″>
<H2 ALIGN=”CENTER”>Dėmesio!!!</H2>
</TD></TR>
</TABLE>
</TD></TR>
</TABLE>
</CENTER>
Rezultatas:

Dėmesio!!!

Nematomos lentelės leidžia daug tiksliau nustatyti teksto ir iliustracijų tarpusavio padėtį,
nustatyti puslapio “paraščių” plotį, elegantiškiau išdėstyti anketų įvedimo laukelius ir padeda
daugeliu kitų atvejų.

Praktika II: WWW grafika su “Paint Shop Pro”
Logotipai, iliustracijos ir kiti grafiniai elementai – tai viena svarbiausių WWW puslapių
sudėtinių dalių. Būtent grafika didžiąja dalimi apsprendžia tinklapio stilių ir dizainą.

Šiuo metu programinėje rinkoje rasime nemažai programų, tinkančių “Interneto” grafikos kūrimui
ir redagavimui. Tobuliausios ir daugiausia galimybių turinčios “Corel Draw” ir “Adobe Photoshop”
dėl savo aukštos kainos (juk ne visi esame piratais) ir gana didelių reikalavimų kompiuteriui
yra tinkamos ne kiekvienam. Juo labiau, kad tikrai ne visiems ir ne visada reikia visų šių
didžiųjų programų teikiamų galimybių. Viena iš geriausių alternatyvų – tai “Paint Shop Pro 5″,
kurią sukūrė “JASC Software, Inc.” (http://www.jasc.com). Tai yra “shareware” tipo programa,
kuria galima nemokamai naudotis 30 dienų. Po to privalu ją arba ištrinti, arba nusipirkti
(kaina – JAV dolerio). Po 60 dienų neregistruota “Paint Shop Pro” nustoja veikusi. Programą,
kurios instaliacinis failas užima kiek daugiau nei 7 MB, galima parsisiųsti ne tik “JASC
Software” puslapio, bet ir iš daugelio didesnių ir mažesnių programų katalogų, pav., iš
“Tucows” (http://tucows.vu.lt).

Kartu su “Paint Shop Pro 5″ gausite ir puikų animuotų GIF paveikslėlių redagavimo įrankį -
programą “Animation Shop”. Ja sukurtais judančiais paveikslėliais galima įkvėpti į savo WWW
šiek tiek gyvybės.

Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime keletą dažniausiai ne iš karto randamų “Paint Shop Pro”
galimybių.

Trimatis tekstas
Trimatis užrašas su šešėliu arba be jo gali būti WWW puslapio antrašte. Tai atrodys gana
efektingai, jeigu tinklapio fonas yra baltas.

Sukurkime naują maždaug 300-400 taškų pločio ir maždaug 100 taškų aukščio paveikslėlį baltu
fonu. Raidžių spalva turėtų būti vidutinio šviesumo. Galima paimti kad ir mėlyną spalvą,
kurioje R, G ir B vertės yra atitinkamai 120, 120 ir 200. Dabar pasirinkime raidžių rašymo
įrankį (jis yra žymimas raide “A”) ir spustelėkime pele bet kurioje paveikslėlio vietoje.
Atsiradusiame lange “Add Text” galima pasirinkti šriftą (pav., “Arial Black”), jo dydį (šiam
pavyzdžiui rekomenduotinas 30-50 taškų dydžio) ir parašyti patį tekstą ir pamatyti, kaip jis
atrodys. Ruošdamiesi daryti trimatį tekstą, išjunkite “Antialias” parametrą. Paspauskite “OK”
mygtuką ir pasidėkite užrašą į paveikslėlio vidurį, šiek tiek aukščiau jo centro.

Erdvinio vaizdo iliuziją suteikia raidžių kairiojo ir viršutinio kraštelio pašviesinimas bei
dešiniojo ir apatinio krašto nudažymas juoda spalva. Tuo tikslu pasirinkite išpjovimo (“Cutout”)
funkciją (“Image / Effects / Cutout”). Parametrų lange išjunkite “Fill interior with color”,
pasirinkite juodą šešėlio spalvą (“Shadow color: Black”). “Opacity” parametras, apsprendžiantis
šešėlio intensyvumą, gali būti 80 ar 100, “Blur”, nurodantis jo ryškumą – 3, į abu “Offset”
langelius įrašykite neigiamus skaičius, pav., -2. Paspauskite “OK” ir pamatysite, kad raidės
jau įgijo šiek tiek iškilumo. Pasinaudokite dar sykį ta pačia “Cutout” funkcija, pasirinkę baltą
šešėlį (“Shadow color: White”) ir tokio pat arba kiek mažesnio dydžio, tik priešingo ženklo
teigiamas “Offset” reikšmes.

Šviežiai pagamintoms raidėms dar galima suteikti ir šešėlį, “krintantį” ant balto WWW puslapio
fono. Eikite į “Image / Effects / Drop Shadow…” ir pasirinkite juodą šešėlio spalvą (“Color:
Black”), o kitus parametrus nustatyti taip: “Opacity” – 70-100, “Blur” – 0-10, “Offset” – po
5-10 taškų abiem kryptimis. Paspauskite “OK” – ir redagavimas baigtas!

Dabar reikia išsaugoti mūsų darbo rezultatą. Pirmausiai būtina apipjaustyti nereikalingas
paraštes aplink paveikslėlį. Tai galima šiek tiek automatizuoti. Pasirinkite “stebuklingą
lazdelę” (“Magic Wand”) ir parametrų (“Controls”) lange į “Tolerance” eilutę įrašykite žymėjimo
tikslumo reikšmę nuo 0 iki 4-8. Bakstelėkite lazdele į tuščią vietą šalia užrašo. Tokiu būdu bus
pažymėtas visas paveikslėlio fonas. Po komandos “Selections / Invert” pažymėtu taps tik mums
reikalingas užrašas, o “Image / Crop to selection” komanda apkarpys paveikslėlį. Jį įrašyti
galima GIF arba JPG formatu. Pirmojo tipo failai paprastai būna kiek didesni, bet išsaugo
geresnę kokybę. Be to, GIF paveikslėliai turėti skaidrų foną. Jeigu trimačio teksto “gamybą”
nutrauktume prieš šešėlio darymą ir paveikslėlio foną padarytume skaidriu, užrašas puikiai
atrodytų WWW puslapyje su grafiniu paviršiumi (background).

“Iškirpti” užrašai ir logotipai
Tokie užrašai tikrai efektingai atrodo ryškiame, pav., raudoname fone. 50-80 taškų dydžio baltos
spalvos raidėmis parašykite kelias raides ar trumpą žodį. Pasinaudokite komanda “Image / Effects
/ Cutout” su tokiais parametrais: šešėlio spalva – juoda, intensyvumas (“Opacity”) – 60-100,
ryškumas (“Blur”) – 3-8, abu šešėlio dydžiai (“Offset”) – po 3-8.

Kaip ir aukščiau aprašytu trimačio teksto atveju, taip ir dabar galima išsaugoti rezultatą GIF
faile su skaidriu fonu ir tokiu būdu savo WWW puslapyje “prikarpyti” skylių.

Praktika III: Animuotos nuorodos su “JavaScript”
Šiuolaikinių WWW puslapių tiesiog negalima įsivaizduoti be grafikos. Jei pasaulinio tinklo
istorijos pradžioje grafika buvo naudojama tik iliustracijoms, tai dabar ji dažniausiai atlieka
dekoratyvinį vaidmenį, papildydama tekstą arba pavaduodama jį. Ypač pirmuosiuose “Interneto”
svetainių puslapiuose, kurių vienas iš tikslų yra pritraukti lankytojų dėmesį ir priversti juos
panaršyti giliau, grafinės nuorodos sutinkamos bent jau ne rečiau už tekstines, o kai kuriuose
puslapiuose jų visai nebėra.

Grafinės nuorodos – tai gražu ir šiuolaikiška (ypač jei puslapio dizaineris turi saiko jausmą),
o dar didesnį efektą galima pasiekti, pasitelkiant nesidėtingą grafinių nuorodų animaciją.
Turbūt visi matė šen bei ten paveikslėlius, kurie keičiasi, kai ant jų “užlipa” pelės rodyklė.
Daug kas norėtų turėti ir savo WWW puslapyje panašių smagių dalykų. Tai visai nesudėtinga.
Pasiskaityk šį straipsnelį ir – pasidaryk pats!

Grafika
Kiekvienam animuoto grafinio meniu punktui, t.y., kiekvienai būsimai nuorodai reikia paruošti po
porą .GIF arba .JPG formato paveikslėlių. Vienas iš jų vaizduos “ramybės būsenoje” esantį
“mygtuką”, kitas – “aktyvų”, kai ant jo “užlips” pelės žymeklis. Paprasčiausiu atveju vienas
nuo kito šie paveiksliukai gali skirtis fono ar užrašo spalva. Tarkim, kad “normali” nuoroda -
tai baltas užrašas žaliame fone, o “aktyvi” – geltonas raudoname. Sukurkime šias paveikslėlių
poras bet kokiu grafiniu redaktoriumi (tam puikiai tinka ir praeitame NK numeryje aprašytasis
“Paint Shop Pro”). Vienoje poroje esantys paveikslėliai turėtų būti tokio paties dydžio.

Kiek daugiau triūso pareikalautų “pasispaudžiančio” užrašo gamyba. Šiuo atveju “normalios”
grafinės nuorodos tekstas gali turėti šešėlį, “aktyvios” nuorodos tekstas paslenkamas pora
taškų į dešinę ir žemyn bei paliekamas be šešėlio.

“JavaScript” programavimas
Žemiau pateiktas WWW puslapio, turinčio nuorodas į kitus du svetainės puslapius, HTML tekstas.
Veikiantį pavyzdį rasite ČIA.

<HTML>
<HEAD>
<META Http-Equiv=”Content-Type” Content=”text/html; charset=windows-1257″>
<TITLE>Mano puslapis</TITLE>
<SCRIPT LANGUAGE=”JavaScript”>
<!— slepiame “JavaScript” nuo senų naršyklių

if (document.images) {

// iš anksto parsisiunčiame visus paveikslėlius:

pirmyn1 = new Image(90,25);
pirmyn1.src = “pirmyn.gif”;
pirmyn2 = new Image(90,25);
pirmyn2.src = “pirmyn_x.gif”;

atgal1 = new Image(90,25);
atgal1.src = “atgal.gif”;
atgal2 = new Image(90,25);
atgal2.src = “atgal_x.gif”;
}

// “htmlName” vietoje parodome “image” paveikslėlį
function hiLite(htmlName,image) {
if (document.images) {
document.images[htmlName].src = eval(image + “.src”)
}}

// “JavaScript” slėpimo pabaiga —>

</SCRIPT>
</HEAD>

</BODY>
</HTML>

Pavyzdyje panaudotas “JavaScript” kalbos komandas supranta tik “Microsoft Internet Explorer
4.0″, “Netscape Navigator 3.0″, “Opera 3.0″ ar naujesnės naršyklės. Dėl šios priežasties pav.
“IE 3″ savininkams deja nepavyks pamatyti po pelės žymekliu besikeičiančių paveikslėlių. Jei
naršyklė yra pakankamai nauja, instrukcijos po “if (document.images) {” yra. vykdomos, o
priešingu atveju programėlė “nukenksminama”, kad vartotojo negąsdintų pranešimai apie klaidas.
Dar senesnės naršyklės, visiškai nesuprantančios “JavaScript” kalbos, jos ir nemato, kadangi
joms visas “JavaScript” tekstas atribojamas nuo likusio HTML komentarų simboliais “<!—” ir
“—>”.

Toliau programa iš karto parsisiunčia visų (taip pat ir “aktyvių”) nuorodų atvaizdus
(GIF paveikslėlius). Kiekvienam jų suteikiamas vardas. Pav., “normaliai” ir “aktyvi”
grafinė nuoroda į puslapį buvo pavadintos atitinkamai “pirmyn1″ ir “pirmyn2″. Po “new Image”
skliausteliuose įrašomos paveikslėlio išmieros – plotis ir aukštis.

Žemiau aprašoma funkcija “hiLite”, kuri tam tikroje tolesniame HTML tekste apibrėžtoje
“htmlName” vietoje parodo paveikslėlį, kuriam suteiktas “image” vardas.

Tolesnio puslapio teksto “BODY” skirsnyje, Jums reikalingoje vietoje įterpiama nuoroda į kitus
puslapius (HTML komanda “A HREF”), kurios viduje rasime paveikslėlį (“IMG”).
Šiam paveikslėliui, teisingiau pasakius, jo užimamai vietai yra suteikiamas vardas, pav.,
“pirmyn”. Greta esančios standartinės “JavaScript” procedūros “onMouseOver” ir “onMouseOut”
mūsų aukščiau appibrėžtos “hiLite” funkcijos dėka į šią vietą automatiškai įterpia “aktyvų”
nuorodos paveikslėlį (mūsų atveju – “pirmyn2″) arba “normalų” (“pirmyn1″) priklausomai nuo to,
ar virš jo yra pelės rodyklė, ar jos nėra.

Štai ir viskas.

Jei tai atrodo sudėtinga, pabandykite persirašyti į “.htm” arba “.html” priesagą turintį
tekstinį failą visą pateiktą puslapio tekstą tekstą ir kiek paeksperimentuoti, įterpti daugiau
nuorodų.